Pradžios 11

₁Visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. ₂Atsikėlę iš rytų žmonės rado slėnį Šinaro krašte ir ten įsikūrė. ₃Vieni kitiems jie sakė: „Eime, pasidirbkime plytų ir jas išdekime“. Vietoj akmens jie naudojo plytas, o vietoj kalkių – bitumą. ₄„Eime, – sakė jie, – pasistatykime miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės paviršių“.

₅O VIEŠPATS nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį mirtingieji buvo pastatę. ₆Ir tarė VIEŠPATS: „Žiūrėk! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai tik jų sumanymų pradžia! Ką tik užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! ₇Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam“. ₈Taip tat VIEŠPATS išsklaidė juos iš ten po visą žemės paviršių, ir jie metė statę miestą. ₉Tada jis buvo pavadintas Babeliu, nes VIEŠPATS ten sumaišė visos žemės kalbą ir iš ten išsklaidė juos po visą žemės paviršių.

₁₀Štai Semo palikuonys. Semas buvo šimtametis, kai po dvejų metų po tvano jam gimė Arpachšadas. ₁₁Arpachšadui gimus, Semas gyveno penkis šimtus metų ir turėjo kitų sūnų bei dukterų.

₁₂Arpachšadas buvo trisdešimt penkerių metų, kai jam gimė Šelachas. ₁₃Šelachui gimus, Arpachšadas gyveno keturis šimtus trejus metus ir turėjo kitų sūnų bei dukterų.

₁₄Šelachas buvo trisdešimtmetis, kai jam gimė Eberas. ₁₅Eberui gimus, Šelachas gyveno keturis šimtus trejus metus ir turėjo kitų sūnų bei dukterų.

₁₆Eberas buvo trisdešimt ketverių metų, kai jam gimė Pelegas. ₁₇Pelegui gimus, Eberas gyveno keturis šimtus trisdešimt metų ir turėjo kitų sūnų bei dukterų.

₁₈Pelegas buvo trisdešimtmetis, kai jam gimė Reuvas. ₁₉Reuvui gimus, Pelegas gyveno du šimtus devynerius metus ir turėjo kitų sūnų bei dukterų.

₂₀Reuvas buvo trisdešimt dvejų metų, kai jam gimė Serugas. ₂₁Serugui gimus, Reuvas gyveno du šimtus septynerius metus ir turėjo kitų sūnų bei dukterų.

₂₂Serugas buvo trisdešimtmetis, kai jam gimė Nahoras. ₂₃Nahorui gimus, Serugas gyveno du šimtus metų ir turėjo kitų sūnų bei dukterų.

₂₄Nahoras buvo dvidešimt devynerių metų, kai jam gimė Terachas. ₂₅Terachui gimus, Nahoras gyveno šimtą devyniolika metų ir turėjo kitų sūnų bei dukterų.

₂₆Terachas buvo septyniasdešimtmetis, kai jam gimė Abromas, Nahoras ir Haranas.

₂₇Štai Teracho palikuonys. Terachui gimė Abromas, Nahoras ir Haranas. O Haranui gimė Lotas. ₂₈Haranas mirė gimtajame krašte – chaldėjų Ūre anksčiau už savo tėvą Terachą. ₂₉Abromas ir Nahoras vedė. Abromo žmona buvo Saraja, o Nahoro – Milka, Milkos ir Iskos tėvo Harano duktė. ₃₀Saraja buvo nevaisinga ir neturėjo vaikų.

₃₁Terachas pasiėmė sūnų Abromą, vaikaitį Lotą, Harano sūnų, savo marčią Sarają, Abromo žmoną, ir išėjo su jais iš chaldėjų Ūro į Kanaano kraštą. Atėję į Haraną, jie ten apsigyveno. ₃₂Terachas gyveno du šimtus penkerius metus. Terachas mirė Harane.